Europos Žmogaus Teisių Teismo antros sekcijos kanceliarijos darbuotojas (teisės referentas) Mykolas Černiauskas veikia kaip slaptas teisėjas

January 22, 2015
By HRL

A. Lietuvos teisės referentai (buvusieji ir dabartinis) atlieka savo darbą ir slaptus įsakymus pagal (ne be pagrindo) griežtai įslaptintas instrukcijas teisės referentų darbui (minėtos EŽTT reglamento 17 (4) straipsnyje. Atrodo, kad šitos „instrukcijos“ neteisėtai įgalioja teisės referentus, veikti kaip pradiniai teisėjai. Jie gali įteikti bylos trumpą aprašymą EŽTT pranešėjui (Egidijui Kuriui), jie gali laisvai minėti arba nuslėpti svarbius pareiškimui pridėtus dokumentus, jie gali tinkamai arba netinkamai aprašyti bylos faktus. Jie bendrauja su pranešėju*), kartu jie nusprendžia, ar pareiškimas priimtinas arba nepriimtinas (teisėtų savininkų pareiškimai dėl žemės negrąžinimo yra aplamai „nepriimtini“). Laiškuose pareiškėjams jie gali panaudoti teisėjų ir sekcijos kanceliarijos vadovės ir jos pavaduotojos parašų antspaudus, o tie asmenys apie kanceliarijos darbuotojų veiksmus nieko nesužinos. Galima drąsiai teigti, kad kanceliarijos darbuotojai veikia kaip slapti teisėjai, nes tik jie, kartu su sekcijos pranešėju, iš anksto nusprendžia, ar pareiškimas iš Lietuvos priimtinas arba nepriimtinas.
*) „Ir jeigu nagrinėjama Lietuvos byla, tai Lietuvai paskirtas referentas eina ir bendrauja su teisėju, su teisėju pranešėju ir t. t.“ [Šaltinis: Pranas Kūris atsakė į Eltos klausimus, XXI amžiaus priedas apie Lietuvą ir pasaulį 2004 m. rugpjūčio 11 d., Nr. 15 (84)]

B. Svarbių dokumentų nuslėpimas ir bylos faktų tikrovei neatitinkamas apraÅ¡ymas ryÅ¡ium su pasiulymu, kaip “kiti antros sekcijos teisėjai” (o tai reiskia vienintelis pranešėjas ir sekcijos pilkas kardinolas Egidijus Kuris) turi nutarti, neabėjotinai yra sunkus nusikaltimas.

C. Ryšium su galimais kanceliarijos darbuotojo (vadinamo teisės referento) padarytais nusikaltimais galima (teoriškai) kreiptis į Europos Tarybos Generalinį sekretorių (šiuo metu tai yra Thorbjørn Jagland) su prašymu, panaikinti teisės referento teisinę imunitetą. Generalinis sekretorius turi teisės panaikinti kanceliarijos darbuotojo teisinę imunitetą pagal Šešto protokolo 1996 m. „Bendrojo Susitarimo dėl Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų“ 5 (3) ir 5 (4) straipsnių įgaliojimą.

Tačiau, jeigu pareiškėjas arba nevyriausybinė organizacija kreipėsi į generalinį sekretoriu su pareiškimu, panaikinti kanceliarijos darbuotojo teisinę imunitetą, toks pareiškimas bus generalinio sekretoriaus asmeninio biuro vadovo, šiuo metu tai yra p. Björn Berge, paimtas ir persiųstas tam pačiam kanceliarijos darbuotojui, nes neva “generalinis sekretorius neturi teisės įsikišti į bylos nagrinėjimą” (!)

Žinoma, tai yra išgalvota nesamonė, tačiau, jeigu pareiškėjas arba nevyriausybinė organizacija (pavyzdžiui Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociaja) įteiks Europos Tarybos generaliniam sekretoriui drausmės skundą dėl jo asmeninio biuro vadovo neteisėtų veiksmų, šis drausmės skundas bus irgi paimtas ir neperduotas adresatui, nes biuro vadovas galetų sulaukti nemalonių pasekmių iš generalinio sekretoriaus. Dar daugiau, Björn Berge raštu grasins, kad ateityje neatsakys į jokius pareiškėjo laiškus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Fondation Princesses de Croÿ et Massimo Lancellotti - 10 Rue Faider - 1060 Bruxelles - Belgique - Droit de réponse: postmaster@droitfondamental.eu

Free counter and web stats