Kada V.Putinas pažadino “miegančią” KGB agentę D.Grybauskaitę?

July 14, 2014
By HRL

Aurimas Drižius
Rusijos portalas „strike.ru“ rado įrodymų, kad mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė priklauso „miegančių“ KGB agentų kategorijai – gyvendama Leningrade, ir besimokydama Ždanovo universitete, Lietuvos prezidentė gyveno bute, kuris priklausė KGB ūkio daliai. Negana to, Lietuvos vadovė buvo priimta į Leningradą atvykusio būsimo KGB pirmininko Čebrikovo, su kuriuo ilgai kalbėjosi vieni.
Kaip bežiÅ«rėsi, tačiau Dalios Grybauskaitės veiksmai Ukrainoje yra labai naudingi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Sukėlusi perversmą Kijeve, panaudojant 25 dolerius per dieną gaunančius chuliganus, D.Grybauskaitė sudarė sąlygas V.Putinui užgrobti Krymą. Kaip žinia, prie Krymo Juodojoje jÅ«roj neseniai rasta trilijonus dolerių kainuojančių dujų ir naftos. V.Putinas dar prieÅ¡ kelis metus bandė sudaryti sutartį perzengti 230 kilometru neutralių vandenų ribą ir pradėti žvalgyti naftą bei ją iÅ¡gauti. Bet Ukraina atsisakė. Toliau žinom viską : Maidanas, po kelių mėnesių vykusių muÅ¡tynių, per kurias deginami ir žudomi “Berkut” milicininkai nė karto neiÅ¡Å¡ovė, nes turėjo griežtą įsakymą jokiomis aplinkybėmis neÅ¡audyti į minią, kažkas pradėjo Å¡audyti į abi puses.Taigi, jei daryti prielaidą, kad snaiperiai buvo parengti Lietuvoje ir Grybauskaitės patarėjų pasiųsti Å¡audyti Maidane – tai bÅ«tent ji ir sudarė pretekstą Putinui užgrobti Krymą.Su tris kartus didesne jÅ«ros pakrantes zona, nei pusiasalis. Vadinasi, Putinas su Grybauskaitės pagalba užėmė Krymą su po jÅ«ra esančiais energetiniais iÅ¡tekliais.Tuo pačiu buvo sužlugdyta bet kokia Ukrainos energetinės nepriklausomybės viltis, į valdžią atėjo eilinis oligarchas PoroÅ¡enko. Kas tai padare? Koks Grybauskaitės vaidmuo Maidano revoliuzijos metu? Gal bÅ«t vėl “pažadinta” agentė tiesiog atliko savo nedidelį vaidmenį Å¡iame globaliame pasaulyje?

Kita vertus, jeigu ne V.Putino agresija Ukrainoje, tai D.Grybauskaitė nebūtų laimėjusi ir rinkimų Lietuvoje. Visiems jau būso įgrisęs jos kvailas pasiputimas, visiškai praskolinta valstybė, spec. tarnybomis kontroliuojamos ir šantažuojamos politinės partijos. Tačiau kaip tik prieš rinkimus rusai užgrobė Krymą, D.Grybauskaitės anirusiška retorika vis labiau stiprėjo, lietuviai pajuto, kad juos vėl užgrobs okupantai, ir pamiršo visą D.Grybauskaitės nesąmonių maratoną per penkerius metus – neištirtą ir sužlugdytą pedofilijos bylą, valstybės skolą, pasiekusią 50 mlrd. Litų vien todė, kad ponia “gražiai atrodytų”, visiškai degradavusią generalinę prokuratūtą ir valstybės saugumo departamentą. Kaip bebūtų keista, tačiau nuolat D.Grybauskaitės ir konservatorių keikiamas V.Putinas ne tik kad neatsikirto “vanagams iš Vilniaus”, tačiau nurodė “Grazprom” sumažinti dujų kainą Lietuvai net 20 proc. Už ką toks dosnumas? Visi seni rezistentai žino, kad tas, kuris labiausiai keikė sovietų valdžią, būtinai yra iš sovietinio saugumo, nes taip tikrina pašnekovų reakcijas. Taip buvo ir su V.Landsbergio klasioku Aloyzu Sakalu – kai pastarasis buvo siunčiamas į gulagą dėl antitarybinės veiklos, vienintelis klasės draugas Vytautas Landsbergis liko neapklaustas KGB..
Kaip ten beūtų, tačiau Vakarų specialiosiso tarnybos liko išsižioję, kai V.Putinas “prarijo” Krymą, ir galėjo tik skėsčioti rankomis dėl KGB-FSB profesionalumo. Vakarų analitikai pripažįsta, kad Krymo užgrobimas buvo labai kruopščiai suplanuota operacija, ir žavisi rusų spec. tarnybų parengtimi.
Sant Peterburgo portalas “strike” raÅ¡o, kad viso pasaulio žvalgybose yra toks terminas, kaip “gilus miegas” – kai agentą pasiunčią į kitą Å¡alį ne su kokia nors konkrečia užduotimi, o tam, kad jis ten taptų savas. Laikui bėgant toks agentas užmezga daug ryÅ¡ių, įsikuria, daro karjerą. Jis arba ji gali gyventi toje Å¡alyje be jokio ryÅ¡io su Centru kad ir 20 metų. O kadangi į tokias užduotis siunčia ne bet ką, o patikrintus moraliÅ¡kai ir ideologiÅ¡kai tvirtus “žvalgus”, tai daugeliui (dažniausiai tai ir bÅ«na pagrindinis tikslas) pavyksta padaryti politinę karjerą. Tik Å¡tai Tėvynė gali kažkuriuo momentu priminti apie save. Kaip toks “priminimas” įvykta – galima tik spėlioti. Centras, kuris apie savo agentus žino viską, tikrai turi instrumentų, kaip agentus “pažadinti”, gali net Å¡antažu. Pažadinęs agentą, Centras gali papraÅ¡yti ką nors padaryti. Pvz., tyliai “užgesinti” atominę elektrinę, taip Å¡alyje sukeliant energetinę krizę ir “pasodinant” ant rusiÅ¡kų dujų “adatos”. Arba sužlugdyti kokį nors samitą, kad visą Europa atrodytų lyg idiotai.
Dvigubas žaidimas
Tačiau gali bÅ«ti naudojami ir kiti metodai – pvz., dvigubo agento, arba KGB ir CŽV tarpininko. Tai realybė – pasak CK biuro vedėjo Valentino Falino, – tokiu dvigubu agentu buvo Aleksandras Jakovlevas. Tas pats Jakovlevas, kuris Baltijos Å¡alyse sukÅ«rė nacionalinius frontus (universitetuose susitikinėjo su jų vadovais – nieko neprimena?) ir stumdamas į priekį tokius žmones kaip V.Landsbergis. A.Jakovlevą ir augino kaip dvigubą agentą – iÅ¡ pradžių pasiuntė į stažuotę Kolumbijos universitete, vėliau padarė Pasaulio ekonomikos instituto vadovu, paskui CK sekretoriumi (dirbo su disidentais).
Å ia prasme D.Grybauskaitė yra visiÅ¡kai neunikali, ji vienas iÅ¡ daugelio Kremliaus ginklų. Po pokalbio su bÅ«simu KGB pirmininku Čebrikovu, Lietuvos prezidentę, užkibusią ant KGB kabliuko, specialiai kėlė karjeros laiptais pagal žinomą schemą (palyginkite Grybauskaitės ir Jakovlevo karjeras – universitetas, darbas KGB kontroliuojamoje tarnyboje, diplomatinis darbas Å iaurės Amerikoje ir galiausiai – aukščiausias valdžios sluoksnis), rengė politinei karjerai naujomis sąlygomis. BÅ«tent todėl 1991 m. D.Grybauskaitė ir atsirado DžorÅ¡tauno universitete. Sprendimą dėl jos kelionės priėmė ne Vilnius (ten net nebuvo JAV ambasados), tačiau Maskva. Ten, DžorÅ¡tauno universitete, kaip kažkada Jakovlevas Kolumbijos universitete, D.Grybauskaitę ir padarė tarpininku tarp KGB ir CŽV. taip kad lietuvius galima pasveikinti. Artimiausius penkerius metus jiems vadovaus žmogus, kuris turi tiesioginį ryšį su Maskva ir VaÅ¡ingtonu. Tiesa, tik kaip agentas… Koks Grybauskaitės KGB slapyvardis slaptuose Lubiankos archyvuose? “Plieninė ledi”?

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/2052/53/d,detalus/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Fondation Princesses de Croÿ et Massimo Lancellotti - 10 Rue Faider - 1060 Bruxelles - Belgique - Droit de réponse: postmaster@droitfondamental.eu

Free counter and web stats