D.Grybauskaitę užverbavo KGB generolas Čebrikovas? Lietuvos prezidentė – “giliai mieganti” KGB agentė?

June 14, 2014
By HRL

D.Grybauskaitę užverbavo KGB generolas Čebrikovas? Lietuvos prezidentė – “giliai mieganti” KGB agentė?Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė – dviguba “gilaus miego” agentė, tarpininkė tarp CŽV ir FST – apie tai raÅ¡o Sankt Peterburgo portalas socportal.info.

Istorija apie tai, kaip Dalios Grybauskaitės reikalavimu gegužę buvo uždrausta išspausdinti Lenkijos žurnalisto Slabomiro Senkevičiaus knygą apie sovietinę Lietuvos prezidentės praeitį, neliko nepastebėta. Tokio laukinio, net ir pagal vakarietiškus standartus, fakto negalėjo nepastebėti ne tik Lietuvos visuomenės informavimo priemonės, bet ir portalas straik.ru.
Didžiausias Lietuvos laikraÅ¡tis “Lietuvos rytas” gegužės 27 d. iÅ¡spausdino straipsnį apie kai, kuo kvepės “Plieninė magnolija” (taip ją vadina jos įvaizdžio kÅ«rėjai) per artimiausius penkerius metus. IÅ¡vada – nedžiuginanti. LaikraÅ¡tis iÅ¡spausdino iÅ¡traukas iÅ¡ uždraustos lenkiÅ¡kos knygos. Straipsnio autorė – ta pati garsi Lietuvos žurnalistė RÅ«ta Janutienė, kuri, nepaisant represijų, nebijo užduoti prezidentei klausimų apie jos komunistinę praeitį, maksimaliai reikalaudama skaidrumo. Tačiau spaudimas R.Janutienei ir laikraščiui dabar, matyt, tik stiprės – juk dabar D.Grybauskaitei nebereikia nei visuomenės paramos, nei palaikymo, jai nebereikia žaisti su rinkėjais ir fotografuotis “facebook”, o elgtis taip nuožmiai, kaip ji pati norėtų. Taip, kaip ją iÅ¡mokė sovietiniais laikais.

Labai greitai įvyks Lenkijos ir Lietuvos prezidentų inauguracija. Ukraina, kuri veržiasi į ES, ir Lietuva, kuri jau pirmininkavo Å¡iai bendrijai, gegužės 25 d. gavo naujus Å¡alių vadovus. Jeigu anksčiau D.Grybauskaitė įkalbinėjo V.Janukovičių Vilniuje pasiraÅ¡yti sutartį su ES, tai dabar, matyt, tai teks daryti su jo buvusiu ministru, o dabar prezidentu, Å¡okolado oligarchu P.PoroÅ¡enko, kuris jau pareiÅ¡kė stabdantis ekonominę Å¡ios sutarties dalį. V.Janukovičiaus įkalbėti jai nepavyko. Ar paklausys P.PoroÅ¡enko Lietuvos prezidentės, kurios veiksmuose dėmesingas stebėtojas gali pamatyti Kremliaus ranką? Juk dėl Vilniaus samito žlugimo 2013 m. laimėjo Maskva, o ne Kijevas…

“Straik” tęsia spec. korespondento Sankt Peterburge Maksimo Leonovo tyrimą apie Dalios Grybauskaitės gyvenimo Leningrade atkarpą. Tai, ką jam pavyko iÅ¡kasti, yra tikra sensacija.
Prastas butas
Primename, kad pradėję žurnalistinį tyrimą apie Dalios Grybauskaitės gyvenimą Leningrade (1976-1983 m.), mes sužinojome daug įdomaus. Pvz., tai, kad ji nieko sunkaus ant geležinių vagonėlių gamykloje “Rot front” netampė, tačiau traukė pilkas kalbas ir keikė supuvusius Vakarus, Å¡lovino sovietinę santvarką. Arba apie tai, kad ja rÅ«pinosi partiniai bosai, arba ji net buvo vieną jų įsimylėjusi. Lietuvos prezidentė tuomet reikalavo, kad viena kolegė, grįžusi iÅ¡ komandiruotės Suomijoje nėščia, tuojau pat pasidarytų abortą, mat to reikalavo “komunistinės moralės normos”. Pavyko rasti net fabriko “Rot front” kuratorių nuo KGB – Å¡iame fabrike Dalia Grybauskaitė dirbo tuo pat metu, kai mokėsi Leningrado Ždanovo vardo universitete. Jis tvirtino, kad butas, kuriame gyveno jaunoji lietuvė, buvusio NKVD pareigÅ«no dukra, priklausė Leningrado KGB Å«kio-administraciniam skyriui.
Ar gali KGB leisti svetimam žmogui gyventi savo bute? Labai teisingas klausimas. Patraukę už to siūlelio mes patys, to nesitikėdami, pradėjome vynioti visą kamuolį.
KGB generolas ir universiteto studentė
MÅ«sų korespondentui pavyko susitikti su buvusiu Leningrado KGB “Pabaltijo” valdybos darbuotoju Sergejumi Arnesovu. Tie D.Grybauskaitės gyvenimo įvykiai, kurie mus domina, vyko prieÅ¡ 40 metų, bet pavyko kai ką atskleisti.
S.Arnesovas teigia, kad “klasikine stukače” D.Grybauskaitė nebuvo – ji rengta kažkam kitam. “1981 m. pavasarį į Leningradą atvažiavo Jurijaus Andropovo (tuometinio CK gen. sekretoriaus) pavaduotojas Viktoras Čebrikovas, – pasakojo S.Arnesovas, – jis čia turėjo begalę visokių reikalų. Tačiau vieną dieną jis specialiai skyrė susitikimui su Ždanovo vardo universiteto studentais. Žinoma, bendravo ne su visais, tik su rinktiniais. Susitikime turėjo dalyvauti ne tik Rusijos SSSR, bet ir kitų respublikų atstovai. Man pavedė atrinkti Pabaltijo Å¡alių atstovus. Pagrindinis kriterijus buvo iÅ¡tikimybė komunizmo idealams. AÅ¡ atrinkau septynis studentus, tarp kurių buvo ir Dalia Grybauskaitė. Po bendro pokalbio Čebrikovas turėjo konfidencialius pokalbius akis į akį su kai kuriais studentais. Su D.Grybauskaitė jis kalbėjo ilgiausiai”.
1981 m. – D.Grybauskaitė gerai užsirekomendavusi, stengiasi visur suspėti. IÅ¡ komunizmo mokslų ir visuomeninių ideologinių studijų – vien penketukai. Universitete ją iÅ¡rinko Ekonomikos fakulteto akademinės tarybos pirmininke (tuomet ją ir priėmė fakulteto dekanas Olegas Ožerelcev, kuris vėliau taps M.Gorbačiovo patarėju). Gamykloje D.Grybauskaitė (rugsėjį perdavė į universitetą pažymą, kad gamykloje jau dirba laborante) dirba propagandinį darbą, priklausoį liaudies kontrolės grupei ir leidžia gamyklos laikraÅ¡tį. Dalyvauja socialistiniame lenktyniavime, stengiasi gauti “tarybinio darbo smogiko (udarnik)” vardą. Biografija ideali – tėvas iÅ¡ raudonųjų partizanų, dar ir su NKVD susijęs. VisiÅ¡kai politiÅ¡kai patikima.
Čebrikovas, kaip buvęs KGB kadrų skyriaus virÅ¡ininkas, tuo metu jau KGB pirmininko pavaduotojas, tokiems darbuotojams turėjo profesionalo uoslę. Ir jis, žinoma, su studentais bendravo taip – jiems bÅ«davo skiriamos konkrečios užduotys ir tam jie buvo rengiami.
Kaip mestelėjo S.Arnesovas, visi studentai, kurie tais tolimais 1981 m. buvo susitikę su Čebrikovu, vėliau užėmė labai aukÅ¡tus postus. Kas Kremliuje, kas Baku, o kas Pabaltyje. Tačiau pasakyti konkrečias pavardes Å¡is KGB bendradarbis kategoriÅ¡kai atsisakė: “Dar norisi pagyventi”.
Ką gi, pabandysime išsiaiškini savarankiškai.
“Gilaus miego” (glubokoj zakladki rus.) agentai
Pradžiai reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo tas Čebrikovas. Pagrindinis KGB kadrų kalvis, žmogus, kuriam prieinami visų SSSR žmonių bylos – Čebrikovą į Å¡ias pareigas asmeniÅ¡ka paskyrė L.Brežnevas. Jau po primojo vizito į Leningradą, jis buvo pirmuoju pavaduotoju, o vėliau ir KGB pirmininku ir užėmė Å¡ias pareigas iki 1988 m., tęsdamas tą politiką, kurią pradėjo dar J.Andropovas. Buvo ekonomikos reformos Å¡alininkas, kurią pradėjo dar J.Andropovas, o tęsė M.Gorbačiovas. 1985 m. M.Gorbačiovas Čebrikovą įvedė į Politbiuro narius – tai reiÅ¡kė, kad jis turi aukščiausią valdžią Sovietų sąjungoje. Savo memuaruose KGB generolas Vadimas Kirpičenko vėliau paraÅ¡ys, kad Čebrikovo mėgstamiausia veikla buvo kova su disidentais.
Čebrikovas buvo atsargus žmogus, tačiau su Kiručkovu, kuris jį pakeitė KGB pirmininko poste, santykiai buvo komplikuoti. Vėliau Kiručkovas pasakos, kad neva Čebrikovas leido amerikonų šnipams demontuoti sovietų sąjungą.
Viso pasaulio žvalgybose yra toks terminas, kaip “gilus miegas” – kai agentą pasiunčią į kitą Å¡alį ne su kokia nors konkrečia užduotimi, o tam, kad jis ten taptų savas. Laikui bėgant toks agentas užmezga daug ryÅ¡ių, įsikuria, daro karjerą. Jis arba ji gali gyventi toje Å¡alyje be jokio ryÅ¡io su Centru kad ir 20 metų. O kadangi į tokias užduotis siunčia ne bet ką, o patikrintus moraliÅ¡kai ir ideologiÅ¡kai tvirtus “žvalgus”, tai daugeliui (dažniausiai tai ir bÅ«na pagrindinis tikslas) pavyksta padaryti politinę karjerą. Tik Å¡tai Tėvynė gali kažkuriuo momentu priminti apie save. Kaip toks “priminimas” įvykta – galima tik spėlioti. Centras, kuris apie savo agentus žino viską, tikrai turi instrumentų, kaip agentus “pažadinti”, gali net Å¡antažu. Pažadinęs agentą, Centras gali papraÅ¡yti ką nors padaryti. Pvz., tyliai “užgesinti” atominę elektrinę, taip Å¡alyje sukeliant energetinę krizę ir “pasodinant” ant rusiÅ¡kų dujų “adatos”. Arba sužlugdyti kokį nors samitą, kad visą Europa atrodytų lyg idiotai.
Dvigubas žaidimas
Tačiau gali bÅ«ti naudojami ir kiti metodai – pvz., dvigubo agento, arba KGB ir CŽV tarpininko. Tai realybė – pasak CK biuro vedėjo Valentino Falino, – tokiu dvigubu agentu buvo Aleksandras Jakovlevas. Tas pats Jakovlevas, kuris Baltijos Å¡alyse sukÅ«rė nacionalinius frontus (universitetuose susitikinėjo su jų vadovais – nieko neprimena?) ir stumdamas į priekį tokius žmones kaip V.Landsbergis. A.Jakovlevą ir augino kaip dvigubą agentą – iÅ¡ pradžių pasiuntė į stažuotę Kolumbijos universitete, vėliau padarė Pasaulio ekonomikos instituto vadovu, paskui CK sekretoriumi (dirbo su disidentais).
Vyko didelis žaidimas
J.Andropovas, kuris buvo tikrasis “perestroikos” autorius, suprato, kad sovietų visuomenė pasuko į permainas ir to sustabdyti nepavyks. Tačiau vadovauti Å¡iam procesui, visur prikaiÅ¡iojant savo žmonių – galima. Taip atsirado Baltijos Å¡alių nacionaliniai frontai ir SąjÅ«dis. Taip Leningrade atsirado reformatorių klubas, kuriame dirbo Čubais, Gaidaras ir kiti, atlikę visą juodą darbą. Dėl žlungančio sovietinio biudžeto buvo iÅ¡keltas uždavinys – paleisti nacionalines mažumas, perkeliant iÅ¡laidas Vakarams, tačiau iÅ¡laikyti kontrolę per savo žmones.
Būtent todėl Čebrikovas ir susitikinėjo su studentais iš nacionalinių respublikų, rinkdamasis iš jų karjeristus, kurie labiausiai troško valdžios.
Vėliau garsiąją KGB “penktąją” valdybą (ideologijos) kuruos Filipas Bobkovas. BÅ«tent Å¡is skyrius ir vadovavo darbui verbuojant užsienio studentus. Å iam skyriui priskyrė ir iÅ¡eivius iÅ¡ nacionalinių respublikų. Viename iÅ¡ savo interviu Bobkovas (beje, armijos generolas – kariavo Baltijos Å¡alyje, vėliau ten ne kartą lankėsi) atvirai pareiÅ¡kė, kad “sąjunginėse respublkuose vadovavo visiÅ¡ki Andropovo bendraminčiai”. Tai, kad Čebrikovas tęsė J.Andropovo kadrų politiką. tačiau nuėjo toliau. Jo pasirinkti kadrai turėjo tapti CŽV tarpininkais, tokiu bÅ«du užtikrindami dviejų supervalstybių slaptą diplomatiją. Maidano sukilimas arba įvykiai prie Vilniaus TV bokÅ¡to – tik menkas atspindys tų sprendimų, kurie bÅ«davo priimami užkulisiuose.
Ar apie tai žinojo JAV? Be abejonės. Tai buvo bendras CŽV ir KGB projektas. Mat Baltijos Å¡alys – tai tik “pilka zona”, maža “lotynų Amerika”, kur spec. tarnybų įtaka tokia didelė, kad bÅ«tent jos, o ne visuomenė, sprendžia, kas vadovaus vienai ar kitai Å¡aliai. Taip, pvz., Lietuvoje atsirado V.Adamkus. IÅ¡ pradžių amerikiečiai norėjo Å¡alies prezidentu padaryti Stasį Lozoraitį, nes V.Adamkus, susijęs su spec. tarnybomis dar nuo tarnybos Hitlerio armijoje, buvo tinkamas tik kaip S.Lozoraičio Å¡tabo vadovas.
ApraÅ¡ydama slaptą JAV-SSSR bendradarbiavimą, “Washington post” 2006 m. rašė, kad dar 1983 m. senatorius Kenedis pasiÅ«lė rusams slaptą sandėrį – pažadėjo iÅ¡spęsti ginčus su prezidentu Reiganu, tačiau mainais paprašė SSSR pagalbos demokratų kovoje su respublikonu Reiganu 1984 m. rinkimuose. Tačiau Maskva nepalaikė Kenedžio ir prezidentu vėl tapo Reiganas.
Å ia prasme D.Grybauskaitė yra visiÅ¡kai neunikali, ji vienas iÅ¡ daugelio Kremliaus ginklų. Po pokalbio su bÅ«simu KGB pirmininku Čebrikovu, Lietuvos prezidentę, užkibusią ant KGB kabliuko, specialiai kėlė karjeros laiptais pagal žinomą schemą (palyginkite Grybauskaitės ir Jakovlevo karjeras – universitetas, darbas KGB kontroliuojamoje tarnyboje, diplomatinis darbas Å iaurės Amerikoje ir galiausiai – aukščiausias valdžios sluoksnis), rengė politinei karjerai naujomis sąlygomis. BÅ«tent todėl 1991 m. D.Grybauskaitė ir atsirado DžorÅ¡tauno universitete. Sprendimą dėl jos kelionės priėmė ne Vilnius (ten net nebuvo JAV ambasados), tačiau Maskva. Ten, DžorÅ¡tauno universitete, kaip kažkada Jakovlevas Kolumbijos universitete, D.Grybauskaitę ir padarė tarpininku tarp KGB ir CŽV. taip kad lietuvius galima pasveikinti. Artimiausius penkerius metus jiems vadovaus žmogus, kuris turi tiesioginį ryšį su Maskva ir VaÅ¡ingtonu. Tiesa, tik kaip agentas… Koks Grybauskaitės KGB slapyvardis slaptuose Lubiankos archyvuose? “Plieninė ledi”?
Daugiau apie tai skaitykite LL

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/2020/53/d,detalus/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Fondation Princesses de Croÿ et Massimo Lancellotti - 10 Rue Faider - 1060 Bruxelles - Belgique - Droit de réponse: postmaster@droitfondamental.eu

Free counter and web stats