Ištikimybė: buvęs komunistas teisėjas Kūris Strasbūro teisme užstojo buvusį komunistą Vengrijos teisėją

January 23, 2014
By HRL

Buvęs aktyvus komunistas Egidijus Kūris, Europos Žmogaus Teisių Teisme nesutikęs su daugumos kolegų sprendimu, pamokė visą Europą, kad „totalitarinėmis sąlygomis bendradarbiavimas su valdžia negali būti vertinamas „pernelyg supaprastinta schema juoda balta“. Jis tikrai turėjo pagrindo taip manyti. Tik jam vienam suprantamų konstitucinių „dvasių“ krikštatėviu tapęs, Lietuvoje savaip aiškinęs įstatymus, E. Kūris savo „pomėgių“ neatsikrato ir europiniu mastu.

„Vertas komunisto vardo“

Oficialiose E. Kūrio biografijose kukliai rašoma, kad, baigdamas mokyklą, jis susidomėjo fizika, įstojo jos studijuoti, tačiau po metų perėjo į teisę. 1984 m. baigė teisę Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, dirbo asistentu, dėstė teisės sociologiją. 1988 m. lapkričio 25 d. Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete apgynė disertaciją tema „Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos“. Kelerius metus dirbo VU Teisės fakultete. Vienas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) įkūrėjų, buvo jo direktorius. Nuo 1999 iki 2008 m. – Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas, teismo pirmininkas.

Ir jokių užuominų, kodėl daryta tokia svaigi karjera. O prisiminti yra ką.

Dar 1983 m., būdamas ketvirto kurso studentas, E. Kūris jau antrus metus – kandidatas į Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (TSKP) narius. Tuo pačiu – Teisės fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius, VU komjaunimo komiteto narys, Lenino rajono komjaunimo komiteto revizijos komisijos narys, Lenino stipendijos stipendininkas. Jos buvo skiriamos tik patiems pažangiausiems ir politiškai patikimiems sovietų režimui studentams.

Jau tų pačių metų birželio 22 d. Teisės fakulteto partinės organizacijos atviro susirinkimo metu svarstytas ketvirto kurso 3 grupės studento E. Kūrio priėmimas į TSKP gretas. Rekomendavo (tuo metu būtina procedūra) prodekanas Zenonas Namavičius ir docentas Alfonsas Čepas bei visas VU komjaunimo komitetas.

„E. Kūris papasakojo, ką nuveikė per savo kandidatinį laikotarpį, ir atsakė į visus jam pateiktus klausimus“, – teigiama susirinkimo protokole. Gaila, ši jo veikla nedetalizuota.

„Ar esate susipažinęs su TSKP programa ir įstatais?“ – klausė doc. P. Rasimavičius. „Esu susipažinęs, pripažįstu ir prižadu vykdyti“, – lyg iš popieriaus išpyškino E. Kūris. Tas pats docentas dar pasitikslino: „Ką TSKP XXVI suvažiavimas nutarė dėl TSKP Programos?“

Nieko paprasčiau. „Suvažiavimas priėmė nutarimą paruošti naują Programos redakciją, labiau atitinkančią išvystyto socializmo sąlygas“, – trumpas, aiškus E. Kūrio atsakymas. Daugiau klausimų iš komunistinės teorijos ir praktikos nebuvo. Ir taip visiems viskas aišku.

Dar viena būtina procedūros dalis – pasisakymai apie kandidatą. Docentas Z. Namavičius priminė, kad studentas E. Kūris mokosi tik labai gerai, nuo 1982 m. gauna vardinę Lenino stipendiją. Yra išrinktas Teisės fakulteto komjaunimo sekretoriumi – „darbą atlieka noriai ir sėkmingai, sugebėjo suburti veiklų ir iniciatyvų komjaunimo komitetą“.

„Pernai rekomendavau jį priimti kandidatu į TSKP narius. Mūsų pasitikėjimą jam parodė mūsų partinė organizacija, kurį jis pilnai pateisino. E. Kūris vertas komunisto vardo“, – dėstė Z. Namavičius.

Doc. V. Nekrašui imponavo viena E. Kūrio savybė – kuklumas. „Manau, kad jis vertas garbingo komunisto vardo“. Dar vienas doc. A. Čepas patvirtino, kad E. Kūris tikrai vertas būti priimtas į partiją. „Jis pilnai atitinka reikalavimus, keliamus TSKP nariui. Rekomenduoju jį priimti į TSKP narius ir prašau draugus komunistus palaikyti šią mano rekomendaciją“, – teigė A. Čepas.

Vienbalsiai nutarta E. Kūrį priimti į šlovingosios TSKP gretas – balsavo 32 TSKP nariai ir 8 kandidatai.

E. Kūrio priėmimo į TSKP gretas protokolas (paspaudus didinasi):




Reikėtų priminti, kad E. Kūrio tėvas – Pranas Kūris – sovietinėje Lietuvoje buvo TSKP narys, Lietuvos TSR politinis veikėjas, Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto narys, LTSR teisingumo ministras.

AtkÅ«rus Lietuvos Nepriklausomybę jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministru, vėliau – Lietuvos Respublikos valstybės patarėju. P.KÅ«ris buvo Lietuvos valstybės delegacijos narys deryboms su TSRS, vėliau – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius keliose valstybėse. Beje, P. KÅ«ris taip pat buvo iÅ¡rinktas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju.

Kaip buvęs komunistas teisėjas Kūris Strasbūro teisme užstojo buvusį komunistą Vengrijos teisėją

Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, Lietuvos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme E. Kūris nesutiko su daugumos kolegų sprendimu, kad Vengrija pasielgė netinkamai, kai nubaudė žinomą istoriką, apkaltinusį buvusį komunistą teisėją kolaboravus su saugumu komunistinio režimo metais.

Atskirąją nuomonę byloje paskelbęs E. Kūris teigė neįžvelgiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo. Lietuvos teisės profesorius, be kita ko, motyvavo, kad totalitarinėmis sąlygomis bendradarbiavimas su režimais negali būti vertinamas vienareikšmiškai.

Bylą Strasbūro teismas išnagrinėjo gavęs istoriko Krisztiano Ungvary (Kristiano Ungvario) skundą. Mokslininkas 2007 m. paskelbė straipsnį apie komunistinės Vengrijos saugumo tarnybos veiksmus devintajame dešimtmetyje prieš studentų judėjimą „Dialogus“.

Istoriko straipsnyje buvo rašoma, kad dabartinis Vengrijos Konstitucinio Teismo teisėjas, tuometinis vietos komunistų partijos sekretoriaus pavaduotojas nuolat bendravo su valstybės saugumu ir buvo „oficialus kontaktas“. Šis teisėjas įvardijamas inicialu K.

K. Ungvary publikacijoje teigė, kad dabartinis teisėjas, kaip komunistų partijos narys, tuomet ruošė ataskaitas ir priekaištavo komunistų jaunimo organizacijos kandidatui rinkimuose dėl ryšių su „Dialogus“. Straipsnyje rašoma, kad dabartinis teisėjas pareikalavo universitete nuimti organizacijos „Dialogus“ plakatą, sakydamas, kad „valstybei nereikia tokios organizacijos“.

2010 m. Vengrijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad straipsnis buvo šmeižikiškas, nes sudarė klaidingą įspūdį, jog K. buvo kvaziagentas ir informatorius. Teisėjui buvo priteista kompensacija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas keturiais balsais už ir trimis prieš atmetė Vengrijos teismo argumentus. Strasbūro teismas pabrėžė, kad istorikas tiksliai aprašė istorinius faktus, o straipsnyje pavartotas terminas „oficialus kontaktas“ gali būti plačiai interpretuojamas.

Pasak Strasbūro teismo, istorikas siekė svarbių tikslų – nušviesti, kaip artimai totalitarinėje valstybėje bendradarbiavo Vidaus reikalų ministerija ir visuomeninės organizacijos, ir atskleisti slaptosios tarnybos veiklą.

Istorikui skirta tūkstantinė bauda, Strasbūro teismo sprendimu, pažeidžia Konvencijos garantuojamą teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.

E. Kūris atskirojoje nuomonėje pareiškė manantis, kad Vengrijos teismas pagrįstai nubaudė istoriką. Anot jo, istorikams tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie pagrįstų tokių terminų kaip „oficialus kontaktas“, „informatorius“, „kvaziagentas“ ar „agentas“ vartojimą. Teisininkas argumentuoja, kad įrodymų nepateikusiems straipsnio autoriams gali būti taikoma sankcija.

E. Kūris taip pat rašo, kad K. Ungvary pateikta interpretacija nebūtinai vienintelė gali būti vertinama kaip patikima, nes totalitarinėmis sąlygomis bendradarbiavimas su valdžia negali būti vertinamas „pernelyg supaprastinta schema juoda balta“.

„Galima būtų atsižvelgti į tai, kad buvusiuose komunistiniuose totalitariniuose režimuose Europoje daugybė ataskaitų būdavo rašomos pagal oficialias hierarchijos linijas ne tik todėl, kad žmonės siekė ar norėjo jas rašyti, bet taip pat todėl, kad tai buvo svarbus „oficialios“ disciplinos elementas. Taip pat būtų galima įvertinti tai, kad tokie pranešimai galėjo būti rašomi ne tam, kad režimui būtų pranešta apie jo nepalaikomą ar persekiojamą veiklą, bet todėl, kad žmonės žinojo, jog apie juos pačius galėjo būti rašomos ataskaitos. Taip pat galima įsivaizduoti, kad K. elgesys studentų judėjimo byloje, nurodant pašalinti plakatą universiteto partijos pareigūnui, buvo žinia Valstybės saugumui, kad jam nereikia kištis, nes reikalas jau išspręstas. Tokios spekuliacijos tokios pat patikimos kaip ir K. Ungvary. Nė vienai iš jų čia neatstovaujama; jos iliustruoja, kad ataskaitos rašymas partijos hierarchijoje nebūtinai apibūdina rašantįjį asmenį kaip griežtų pažiūrų slaptosios tarnybos darbuotoją, laukiantį jo nurodymų“, – motyvuoja E. Kūris.

„Pokomunistinių šalių istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai tam tikri asmenys, buvę lojalūs režimui ir net užėmę svarbias pareigas, vėliau būdavo tarp tų, kurie sukeldavo jo žlugimą, jau nekalbant apie tuos, kurie demonstravo bendradarbiavimą su režimu, bet tik dėl apdairumo, atsargumo ar baimės, o ne todėl, kad jie pritardavo valdančiosios partijos politikai“, – rašo Lietuvos teisės profesorius.

„TSKP spindulių šviesoje“

Atskiro paminėjimo verta ir E. Kūrio disertacija. Lietuvos mokslo taryba (LMT) yra nostrifikavusi tuometinio VU profesoriaus E. Kūrio disertaciją. „TSKP mano, kad dabartiniame etape strateginė politinės sistemos vystymosi linija susideda iš tarybinės demokratijos tobulinimo, vis didesnės tarybinės savivaldos įgyvendinimo, aktyvaus ir realaus darbo liaudies, darbo kolektyvų dalyvavimo visuomeninių klausimų sprendime“, – remdamasis komunistų partijos XXVII suvažiavimo nutarimais dėsto būsimas teisės mokslų daktaras E. Kūris disertacijoje „Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos tobulinimo veiksnys“, kurią vėlyvais 1988 m., kai buvo įsivažiavusi Michailo Gorbačiovo „perestroika“ ir atleisti visi komunistinės dogmatikos varžtai, apsigynė Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete. E. Kūris, atsispyręs nuo Karlo Marxo, Frydrycho Engelso ir Vladimiro Lenino fundamentaliųjų kūrinių, įrodo, kad tikroji savivalda įmanoma ne tik prie nugalėjusio komunizmo ir socializmo, sunykus valstybei ir perėjus prie komunistinės visuomeninės savivaldos, bet ir tuo etapu, kai tarybinė liaudis dar tik buvo pakeliui į šviesią komunistinę rytdieną.

Disertacijos autorius savo tyrimus grindė ne vien marksizmo-leninizmo klasikais. Jis vadovavosi ir tais tyrimų rezultatais, kuriuos kiek anksčiau buvo pateikęs per respublikinę mokslinę konferenciją „Aktualūs valstybės statybos ir teisės klausimai TSKP XXVII suvažiavimo šviesoje“. Pats E.Kūris yra minėjęs, kad maskviškį universitetą rinkosi dėl vienos paprastos priežasties – Lietuvoje nebuvo galimybių gintis teisės srities disertacijų.

Tad ar tokiam teisės grandui nepamokius Europos, kas yra „juoda ar balta“ sovietinio režimo bruožuose?

Alfa.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Fondation Princesses de Croÿ et Massimo Lancellotti - 10 Rue Faider - 1060 Bruxelles - Belgique - Droit de réponse: postmaster@droitfondamental.eu

Free counter and web stats