Mintys po paviešintos N. Venckienės žinios Lietuvai

September 19, 2013
By HRL

Rugsėjo 18 d. ryte Seimo spaudos konferencijų salėje Drąsos kelio frakcija sušaukė spaudos konferenciją didelį visuomenės susidomėjimą keliančia tema „Tiesos siekis (Neringos Venckienės pareiškimas)“. Joje dalyvavo „Drąsos kelio“ frakcijos nariai Jonas Varkala, Povilas Gylys, Valdas Vasiliauskas ir Neringos Venckienės sutuoktinis, DK partijos vicepirmininkas advokatas Aidas Venckus. Pastarasis perskaitė gana ilgą iš Lietuvos prieš pusmetį pasitraukusios deputatės laišką, adresuotą bičiuliams, visiems tiesos ieškotojams ir Lietuvai.
Žanriniu požiūriu laiškas labiau priminė publicistinę kalbą mitinge nei kokių nors naujų faktų, vertinimų ar idėjų paviešinimą. Beveik viskas, apie ką jame kalbama, viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje) buvo seniai paskelbta, žinoma, aptarta ir įvairiais rakursais interpretuota, taip pat ir nuo Seimo komisijos, svarsčiusios deputatės neliečiamybės imuniteto atėmimo klausimą, laikų.

Tiesa, vieną naują dalyką sužinojome.

Lietuvos teisėsauga, nors ir giriasi žinanti, kurioje valstybėje dabar reziduoja Seimo narė, nesikreipia į tą valstybę su ekstradicijos prašymu, kaip nesikreipia ir į Interpolą, vengdama, kad tos šalies teisėsauga nepradėtų iš esmės nagrinėti Generalinės prokuratūros kaltinimų Lietuvos parlamentarei, esą ji atlikusi kriminalines veikas. Raštiško iškvietimo nei liudyti, nei kaip įtariamoji N. Venckienė nėra gavusi.

Savaime suprantamų mūsų teisėsaugos delsimo motyvų nėra reikalo čia plačiau aiškinti. Apie tai netrukus greičiausiai turės atsakyti Seime interpeliuojamas generalinis prokuroras D. Valys.

Atskiras laiško pasažas – deputatės požiūris į LRT skleidžiamus pramanus apie jos asmenį ir žurnalistės Neringos Pumprickaitės indėlį vykdant šią propagandinę užduotį. Pasažai apie perpuvusią Lietuvos teisėsaugą ir teisėtvarką jau yra perteklinės banalybės.
Keletą niekinių klausimų uždavė ir žurnalistai, demonstratyviai parodydami, kad rezonansą visuomenėje sukėlusi ir penkerius metus trunkanti byla jiems nėra šių dienų aktualija. Pvz., paskutinis žurnalistės klausimas buvo visiškai glamūrinis: ar kartu su N. Venckiene išvežtas vaikas yra A. Venckaus santuokinis sūnus ir ar jis dabar negyvena su meiluže.
Liūdna pastebėti, kad DK Seimo frakcijos nariai, gavę teisę viešai kalbėti plačiai Lietuvos auditorijai, šios geros progos visiškai neišnaudojo. Jų lūpose skambėjo nuvalkiotos klišės, kad tiesa vis vien kada nors išaiškės, o konferencijos pabaigoje profesorius Povilas Gylys prisiminė Sąjūdžio laikų šūkį – bijokit savo anūkų teismo.
Taigi, tenka konstatuoti, kad DK spaudos konferencijos dalyviai vengė iš esmės įvardyti visos šios makabriškos istorijos sumanytojus, vykdytojus ir iš užkulisių veikusius asmenis bei institucijas.

Prelegentų pasisakymuose ir atsakymuose nebuvo paminėti Prezidentės ir prezidentūros, VSD, Vidaus ministerijos vaidmenys, kurių veikimu penkerius metus tęsiasi neregėto masto institucinis chaosas, kurio pabaigų nematyti.

DK frakcijos „rabinai“, jau metus laiko būdami Seime, iki šiol lyg tyčia nesiūlo esminių konkrečių išeičių, kaip valstybei iš šios „peklos“ kapanotis. Kai tuo tarpu DK partijos programoje (nepainioti su vėliau parašyta P. Gylio rinkimine programa) šios išeitys buvo aiškiai išdėstytos kaip valstybės sąrangos pertvarkymo prioritetai.

Tiesa, kaip išeitis paranojiškai nuskambėjo DK partijos pirmininko altaristos Jono Varkalos mintis, kad Seime reikia suburti 96 „baltų“ (suprask, švarių ir padorių) deputatų grupę. Tiesiog mintis iš sakyklos parapijiečiams, nuoširdžiai išpažinusiems nuodėmes ir atlikusiems atgailą darbais, o ne poteriais.
Tik sumišimą gali kelti nenoras įsijungti į vakar vakare E. Jakilaičio LRT vedamoje laidoje tiesiai šviesiai išsakytą mintį, kad Prezidentė, VSD ir Generalinė prokuratūra vykdo nusikaltimus prieš valstybę, pareigūnus bei piliečius ir privalo atsakyti pagal civilizuotos teisinės valstybės nustatytą tvarką arba turi būti išformuotos ar pertvarkytos (kuriamos iš naujo, kaip ir skaidrūs santykiai tarp jų).

DK frakcijai šios esminės temos, matyt, yra tabu. Tad dar klausimas, ar jų anūkai neperadresuos šių akis badančių valstybės žlugdymo klausimų savo proanūkiams?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Fondation Princesses de Croÿ et Massimo Lancellotti - 10 Rue Faider - 1060 Bruxelles - Belgique - Droit de réponse: postmaster@droitfondamental.eu

Free counter and web stats